Pagaliau sėdžiu Eisenstadt'o barake, kiek pastangų kainuoja tokios avantiūros. Pirmiausia reikėjo keltis ketvirtą ryto LT, trenktis per Vilnių iki Oro uosto, tačiau, įdomiausia, kad manęs visai skristi nenorėjo leisti – jie mano bilieto sistemoje nematė. Tiesiog nematė,nors mosavau atspausdintu jiems prieš nosį. Pasiūlė arba aiškintis su firma, arba pirkti naują skrydį. Ką gi su draugu jau pabėgiojom, pasikeikėm (tokią dieną galima), net pinigus išsigryninom, kai jie [...]
skaityti toliau...