Dvidešimta diena (Albuquerque – Clovis) / JAV /
Kaip ir kiekvieną rytą sunkiai atsikėlę, pavalgėm kaip niekad skanius viešbučio pusryčius. Ir traukėm link White Sands. Žinojom, kad tai turi būti balto smėlio dykuma. Pasiekus vietą atrodė, kad aplink mus prasidėjo žiema. Tik termometras išdavė tiesą. Balto smėlio kopos atrodo stulbinančiai. Net gi kelias padengtas smėliu ir atrodo tarsi apsnigtas. Žinoma kaip visada lankant gražiausias vietas buvo apsiniaukę ir dangus grasino lietumi. Bet suspėjom palaipiot po vėjo supustytus balto smėlio kalnus ir nusifotografuoti, o mūsų rūbai atrodė ypač ryškūs baltų kopų ir tamsaus dangaus fone. Iš smėlio kyšantys žolės krūmeliai taip pat atrodė žaismingai.
Toliau patraukėme į ateivių miestelį Roswell. Šią vietą pasiekėme apie penktą valandą vakaro, todėl dauguma parduotuvėlių jau buvo uždarytos ir pats miestas atrodė apmiręs. Mašinų kelyje nemažai, bet pėsčiųjų beveik nebuvo. Aplankėm suvenyrų parduotuvę, įsigijom vieną magnetuką prie mūsų kolekcijos, dar pakeliui nusifotografavom prie kelių ateivių ir važiavom į savo viešbutį, esantį dar tolokai nuo Roswell‘o.
Kaip jau tapo įprasta mūsų kelionės metu, savo nakvynės vietą pasiekėm sutemus. Čia labai greitai temsta. O ir laikas vėl keičiasi važiuojant iš vakarų į rytus, todėl laikrodį vis sukiojam į priekį. Pasidėjom savo daiktus viešbutuke ir nusprendėm dar nuvažiuoti į prekybos centrą. Jau visai šalia posūkio į parduotuvę, pro akis praskriejo vaizdas kaip filme. Mašina su didele priekaba ir arkliais joje užšoko ant šaligatvio ir sustojo. Prieš tai kitas automobilis nepraleidęs šio vairuotojo sankryžoje trenkėsi į jo šoną. Sustojo. Pastovėjo porą sekundžių ir lyg niekur nieko nuvažiavo toliau. Mes jau užsidegus leidžiamai šviesoforo šviesai taip pat pasukom į prekybos centro aikštelę ir nusprendėm važiuoti paskui sprunkantį pikapą. Jis pastebėjęs, kad jį vejamės paspaudė gazo pedalą. Niekaip negalėjom jo pasivyti , kad nors jau pamatytumėm mašinos numerius. Priešais save pamatėm policijos švyturėlius ir jau apsidžiaugėm, kad tikrai jie pagaus tą mašiną. Pikapas tik prilėtino šalia pareigūno ir toliau nuskuodė. Mes kaip patrakę sustojom prie policininko ir mikčiodami vienas per kitą bandėm paaiškinti jam kas čia darosi. Jis pasakė mums, kad jam labai gaila, bet jis negali pajudėti iš vietos, nes čia neseniai įvyko kažkokia avarija ir jis turi čia budėti!!! Taip apmaudu pasidarė.
Mes jau nebesivijom pikapo, o grįžom prie prekybos centro sankryžos pažiūrėti ar žmonės ir arkliukai nesužeisti. Jiems viskas buvo gerai, šalia jų stovėjo dar viena šeima mačiusi avariją. Palaukėm kol neskubėdamas pasirodė kitas pareigūnas, visus apklausė ir pasukom savais keliais. Va čia tai tikras amerikietiškas gyvenimas ir nuotykiai. Pilni įspūdžių griuvom į lovą.
Nuvažiuota 860 kilometrų.
Visų Bonzur.lt kelionių prenumerata.