Skvotai, pinkaplaukės ir daug girtų keliautojų bei menininkėlių / Suomija / Turku (Abo)
Kad atsidūrėme Suomijoje ir Salose mums buvo didžiulė staigmena. Mes su draugu planavome keliauti po Ukrainą porą savaičių ir džiaugtis nedidelėmis kainomis bei atlapaširdžiais svetingais žmonėmis (šita informacija taip ir nebuvo pakrinta). Deja, mūsų keliai vietoj Pietų nuvedė į Šiaurę. O viskas buvo taip...
Į Lietuvą pakeliui į Aland salas užsuko mūsų draugas lenkas, gyvenantis Airijoje jau kelerius metus, Michal su mergina. Mes turėjome tą pačią dieną išvažiuoti iš Vilniaus autobusų stoties: jie į Taliną, mes į Kijevą, tačiau, kai likus kelioms valandoms iki autobuso mano vaikinas susizgribo, kad jo PASAS NEBEGALIOJA, tai jie mus pasikvietė drauge (ir dar mano mylimą pusbrolį prigriebėm). Pirmiausia keliavome į Taliną (nusprendėme, kad labiau apsimoka su mašina nei viešuoju transportu), kur praleidome keletą lietingų dienų, o tada keltu (beje, Viking Lines pigiausios kiek mes tik radom) kėlėmės keltu į Helsinkį, iš kurio iškart važiavome į Turku,nes lenkams miestas įdomus nebuvo, o mes nusprendėme jį "pasilikti" kelionei atgal.
Turku buvo mūsų tarpinė stotelė keliaujant į autonomiškas (nors ir Suomijai priklausančias) Aland salas. Michal ten turėjo draugų iš senesnės CouchSurfing patirties, taid apsistojome Turku centre pas tris menininkėles (jos, aišku, tikėjosi dviejų žmonių, bet sulaukį penkių :D Problemų dėl to nekilo:)) Jessu, Mia ir Wenla (beje, jos turi nesveiką suisidišką katę, kurią perdėtai saugo ir kurios aš bijau :D). Tos merginos įvedė mus į Turku gyvenimą iš vidaus: pamatėme kuo gyvena jauni miesto žmonės (žolė "per pusryčius ir vakarienę", alkoholis, pykimasis su policija, nes jie mėgsta užimti negyvenamus namus ir pasidaryti meno-susirinkimų erdves, vakarėliais ir menu, ai, ir dar įvairių formų protestais prieš miesto valdžią). Ką gi, stebėti ir klausytis buvo įdomu.
Apie patį miestą... Na, apie jį vietiniai atsiliepia kaip apie nelabai įdomų, nes jis pakankamai naujas, tačiau mes radome pakankamai daug įdomių dalykų. Pavyzdžiui, nuėjome į Sibelijaus muzikos muziejų (Sibelijus buvo kone garsiausias suomių kompozitorius, kurio muzika, esą, įkvėpė ir būrė tautą kovai už nepriklausomybę). Ten ekspozicija susideda iš esmės iš dviejų pagrindinių dalių: įvairių muzikos instrumentų bei Jean Sibelius gyvenimo nušvietimo. Asmeniškai man labai patiko, be to, bilietas studentams tik euras :))) Tada dar svarbu aplankyti Turku pilį (kuri, beje, nėra įdomi), Turku katedrą (kuri man labai patiko), Michael bažnyčią (kurioje aš nebuvau :P). Miestas turi upę ir siekia jūrą, tad joje švartuojasi įvairūs gražūs laivai po įvairiomis vėliavomis. Labai gražu. Kai mes buvome vyko drakonų laivų varžybos - kvailai apsirengę juokingi žmonės irkluoja ilgus laivelius, kurių pirmagalyje yradrakonų galva ir bando aplenkti kitus :)). Įstrigo dartai, kad Turku (ir apskritai Suomijoje) yra daug "šlamštmaisčio" ""restoranų"". Žmonės Suomijoje dažniausiai negražūs. Stereotipai apie žavias natūralias šviesiaodes šviesiaplaukes žydromis akimis nė kiek nepasitvirtino, tokių mačiau vos porą egzempliorių.
Beje, miesto jaunimas svaigsta dėl riedlenčių! And they are good at this! :)
Visų Bonzur.lt kelionių prenumerata.