Aš turiu vieną draugę, su kuria jau nuo senų senų dienų kuriame planus kaip kur nors pakeliauti. Štai, pavyzdžiui, pirmą kartą kelionės į Europos pietus kilo dar besimokant gimnazijoje, taigi prieš 4-6 metus. Vėliau vis atsimindavome ir užsimindavome "...kad reikėtų..." pakeliauti,bet taip ir nepasiryždavome - tai mokslas sulaiko, tai pinigų kaip visada nėra... Bet galiausiai mes išdrįsome ir įgyvendinome savo planus - trisse su dar vienu draugu (kiekvienas rastas ketvirtas žmogus visad galiausiai "nusiplaudavo") nutranzavome iki pačių Kroatijos pietų - Adrijos perlu vadinamo Dubrovniko. Ir net sveikos gyvos grįžom :))
Taigi kaip tikrai brandus žmogus nuslėpiau šią kelionę nuo gimdytojos pasakydama, kad stovykliausiu netoli sienos Lenkijoje (ei, juk reikia mamų nervus tausoti!) ir, aišku, iškeliavome laaaabai žemu biudžetu, pasiryžę laaaabai taupyti ir gudriai suktis...
Iškeliavome iš Kauno. Oras nežadėjo būti maloningas. Kelias tranzavimui labai dėkingas irgi nebuvo. Aš buvau su drauge, o trečiasis narys tranzavo vienas - visgi vaikinas. Aišku, mums sustodavo labai greitai :) Draugui taip smarkiai nesisekė - mums tekdavo jo vis palaukti :) Ne paslaptis, kad geriausi tranzuotojų draugai - vilkikų vairiptojai. Nors "fūros" nėra greitos, bet jos dažniausiai toli važiuoja :) Keliaudama vartojau visas žinomas kalbas ir džiaugiausi, kad kažkada mokykloje netingėjau - su žiniom galima visgi toli nuvažiuoti :DD
Keliaujant tokiu būdu vienas baisiausių ir labiausiai erzinančių dalykų yra didelių miestų kirtimas ir "prasimušimas" įreikiamą kelią. Pareiškiu oficialiai - nekenčiu Varšuvos! Nors ten gerai tai, kad galima zuikiu važinėti :D Buvo taip, kad norėjom tuos bilietus nusipirkti, bet niekas mums jų parduoti nesiteikė :D Beje, iš Varšuvos išsigavome vėlai, taigi tranzuoti buvo beviltiška, tad teko miegoti kažkokioje baisioje šlapioje pievoje trisse dvivietėje palapinėje - tada buvo mums žiauroka, bet dabar juokinga prisiminti kaip mes žoles pjovėm ir po dugnu dėjom, kad nešlapia ir nešalta miegoti būtų :DD (hostelių nuomotis nelabai ketinom, juk sakiau, kad biudžetas labai jau skurdus buvo :))
Ištranzavom ryte ir sėkmingai nusigavome (per tris mašinas, berods, iki Krokuvos). Abu bendražygiai buvo joje nesilankę, o aš jau ne kartą ten buvus, tad spaudžiau, kad kuo greičiau į Slovakiją keliautume... Ką čia ta Lenkija... Išsigauti sekėsi sunkiai, o išsigavus iš už miesto iki tokio miestelio Mogilany, suvokėm, kad tranzuoti bus sunku: nuokalnės, įkalnės, vingiai bei mažai vietos sustoti automobiliams... Gerai ten prasikankinom, galiausiai sustojo vienas lenkas ir pavežė iki Poprado Slovakijoje (beje, vaizdai pakeliui pakankamai įspūdingi ;)), kuriame strigime dar ilgiau - visai nakčiai... Ojoj... Slovakiją atsiminsiu kaip šalį, kurioje keliauti autostopu be galo sunku... Galiausiai išvargę ir alkani nusprendėm, kad reikalas beviltiškas ir dalį kelio važiavome traukiniu.
Norėdami atsigauti po nesėkmių, nusprendėme porai dienų likti Budapešte. Radom jaukų ir pigų hostelį čigonų kvartale, už kurį sumokėjome už naktį po kokius 4 eurus gal. Kaina tikrai neatitiko kokybės - ten viskas tikrai buvo gerai. Budapešte galite važinėti "zuikiu" drąsiai (aišku, aš drąsi nebuvau - niekas beveik niekada nieko netikrina :D Na,nebent važiuotumėte naktį kada reikia pirkti bilietą pačiame tramvajuje ;)
Budapeštas yra nuostabus. Pasakiškas. Jaukus. Daugiausia "bazavomės" apie Dunojų, aplink kurį ir susibūrę žymiausi lankomi objektai. Parlamentas, universiteto pastatai, pilis ir pan. Beje, siūlau pasivaikščioti tais tiltais ;) Ypač gražu būna naktį :)
Keliauti autostopu iš Budapešto bjauroka, nes netoli miesto prasideda greitkelis, kuriame tranzuoti kaip ir negalima. Negalima, na, bet palaukusios susitranzavome :) Aišku, tuo greitkeliu tranzuoti rizikinga, nes, jei nepaleis kokioje degalinėje, tai gali "strigti" labai ilgam. Na, mus paleido degalinėje ir iki Kroatijos paėmė pirma prašoma pora. Labai šaunūs žmonės - Elena ir Antonio iš Italijos. na, aš visada buvau iš tų, kuri ne itin gerai atsiliepdavo apie italus, bet po pažinties su jais, pasižadėjau nieko blogo nebesakyti apie šią tautą. Jie mums tikrai nuoširdžiai ir daug padėjo :)) Mus nuvežė iki pat Zadaro, kurortinio miesto prie Adrijos jūros! Mšsų draugas pasiekė tik Zagrebą,,,
Zagrebas man labai patiko. Jau anksčiau apie jį buvau prisiklausiusi iš vieno savo draugo kroato, gyvenančio netoli jo. Jūra pasakiška: vaiskiai žydra, šilta ir sūri :)) Nors ir ne taip tvarkinga kaip yra šiauriau Europoje, bet tai atpirko jauki miesto atmosfera. Tiek senamiestis, tiek pati pakrantė mums labai patiko. Be to, gera buvo vėl girdėti kroatų kalbą. Dalmatijos dialektas turi KAŽKĄ TOKIO :D Ai, beje, kroatiškas alus bjaurus!
Kitą dieną susitikau su tuo senu draugu ir mes visi (pagaliau) keliavome į netoliese esantį Vrsi, kuriame patekome į jo šeimą ir gavome autentiškumo atrakciją :) Gėrėm be proto skanų pačių gamintą juodą vyną (crno) ir kalbėjomės iki paryčių.
Cikados čirškia nežmoniškai garsiai, o žvaigždės šviečia be galo ryškiai :) va, tada supranti, kad Kroatijos nemylėti tiesiog negalima - tiek dėl pačios žemės, tiek dėl žmonių, kurie kažkokie dar nesugadinti. Kaip sakė tas draugas: jeigu Kroatijoje mylima tai iki gyvenimo galo, bet jeigu nekenčiama, tada negali būti jokio susitaikymo.
Dubrovnikas
Iki Dubrovniko nukeliavome per dieną. Tas kelias - Adrijos kelias - kuriuo keliavome yra vienas gražiausių dalykų kokius tik mačiau savo gyvenime: uolos, šlaitai, pakopomis išsidėstę raudonstogiai nameliai, žydras vanduo, balti laivai... Žiūri įsižiojęs ir netiki, kad taip iš tikro būti gali. Beje, tas kelias veda iki Graikijos, berods, o kad Dubrovniką pasiektum būtina kirsta ir dalį Bosnijos bei Hercegovinos. Ten toks miestas Neum vadinamas yra. Tą mažytį gabaliuką kažkada atidavė kroatai B. ir H. kaip sąjungininkei (reikia atsiminti kokia skaudi buvusių Jugoslavijos tautų istorija), taigi be paso į Dubrovniką tikrai neis patekti.
Pats miestas gražiausias ir gyviausias naktį. Tada vėsu ir miesto svečiai šėlsta. Beje, tai labai brangus miestas - kainos kur kas didesnės nei kitur šalyje, pavyzdžiui, kempingas prie miesto būtų kainavęs apie pusantro šimto litų... Pabrėžiu, KEMPINGAS. Miestas tikrai vertas dėmesio, matosi, kad mylima turistų vieta - daug kalbų, daug odos atspalvių... Senamiestis tikrai yra gražus, tikrai yra ko pažiūrėti, tačiau man kaip visada labiausiai patiko uostas ir paplūdimiai. Jų ten buvo ir uolinių ir smėlio (smėlio paplūdimiuose gali būti tų baisių vandens ežių, tad reikia saugotis ir turėti tuos baisius vandens batus). Mes pamėgome uolėtuosius :) Deja, nepaisant viso to grožio, tiek patys gyventojai, tiek miesto svečiai nesaugo aplinkos. Šiukšlės numetamos lengva ranka. Šitai mus tikrai labai nervino! Beje, visgi vanduo ten švarus - vandenį galima tiesiog piltis iš fontanėlių, nes ten teka gėlo vandens šaltinis.
Jeigu turėsit pinigų, siūlau užlipti ant miesto sienos (aš nebuvau, bet tėtis sakė, kad tikrai verta, kaina apie 10 eurų) ir pasiimti ekskursiją laivu į salas. Be to, populiaru keliauti į Mostarą - senovinį miestą Bosnijoje ir Hercegovinoje :)
Šibenik
Keliauti į sostinę Zagrebą buvo labai sunku - mus paleido greitkelyje, kur realiai sustoti sunku, nes nėra vietos, o greičiai dideli. Taigi į Šibenik patekome netyčia - tiesiog norėjome nakčiai nusigauti į kokį miestą, nes kelias valandas niekas nesustojo. Kai pakeitėme kryptį ir pradėjome tranzuoti į Šibenik, sustojo pirmas automobilis :)))
... IR KUR MES PATEKOME!! Apie Šibenik kažkaip nesidomėjau, bet patekusi supratau, kad vertėjo. Pasirodo, tai dar vienas keliautojų traukos centras Kroatijoje. Ta proga nusprendėm atšvęsti ir išgėrėme gero vietinio vyno Babic vadinamo (mokėjau ne aš, vaišino :D). Sėdėjomekavinėje, o kitoje gatvės puseje vyko operos spektaklis - buvo nepakartojama! Buvo gera jaustis tiesiog paprastu žioplu turistu: sėdėti ir spoksoti :))
Pats miestas yra senovinis su gražiu senamiesčiu, išsidėstęs pakopomis, tad labai smagu (nors ir vargina šmirinėti akmeninėmis gatvelėmis, kurių didelę dalį sudaro laiptai AUKŠTYN) tarp senų akmeninių namų. Tai man iš to miesto įsiminė labiausiai, nors, aišku, ten yra ir Katedra ir daug bažnyčių, net rūmai ir pan. Visgi kai pamatai daugybėje miestų daug įspūdingų,bet pasikartojančių ir panašių architektūros šedevrų ar pan. pradedi vertinti visai kitokius - kur kas paprastesnius dalykus. Todėl sėdėti uoste ant kokio molo ir stebėti laivus man tapo kurkas vertingesne patirtimi nei užbėgti į muziejų ar kokią garsią bažnyčią... Visgi kiekvienam savo. Šibenik įtiks ir į mane panašiems, ir didesniems istorijos fanams :) rekomenduoju šitą miestą :)
Zagrebas
Zagrebas yra Kroatijos sostinė, kuri, tiesą sakant, kur kas mažiau įspūdinga nei kurortiniai pajūrio miestai. Senamiestis nedidelis ir nelabai įspūdingas, pigią nakvynę rasti sunku ir į jį (visgi šalies sostinė) nepelnytai plūsta per daug turistų... Vienas geras dalykas - mieste yra daug fontanų ;)
Tai gal apie Kroatiją tiek. Dar daug joje gero yra, myliu aš ją, bet visko gi neišpasakosi. Jei kam nuorodų įlankytinus objektus trūko, nepykit, betgi vaikščiojau ten, kur vaikšto dažnas turistas, pasikaitęs bukus reklaminius lankstinukus... Vėliau sekė Mariboras Slovėnijoje, kuris mažas, bet jaukus, buvo Austrija (kur austrai tranzuotojams nelabai stoja), mano mėgstama Čekija ir, aišku, ...hmm,.... Lenkija... Visgi Lenkijoje gerai tai, kad irgi daug gerų "fūristų" pasitaiko, kurie šokoladais vaišina ir pasikalbėję su kitais draugais "fūristais" per raciją kitą transporto priemonę suranda :))
Summa summarum. Tranzuoti buvo daug įdomiau nei keliauti su kokiomis turizmo agentūromis, nes susipažįsti su vietiniais, kas leidžia įsigilinti į jų kultūrą, mentalitetą, daugiau sužinai ir atsimeni, nes planuotis reikia pačiam, o, be to, visa kelionė, kuri truko virš dviejų savaičių (ir lankiausi brangiuose miestuose) atsiėjo mažiau nei 500 lt su viskuo (o dar teko pavažiuoti brangiu traukiniu :-/). Aišku,blogas dalykas tas, kad pavargsti, be to, iškyla daug įvairių netikėtų kliūčių (pvz, keliai, kuriuose draudžiama tranzuoti ;)).