1400 km. – toks mūsų dienos planas. Nuo Reno iki Prahos. Atsikeliam prieš 8 ryto, greit susikraunam ir išvykstam iš Reno, iš Bretanės, ir apskritai iš Prancūzijos. Pirmi 700 km praeina sąlyginai greitai ir lengvai – visą laiką važiuojam greitkeliais. Greitkeliai, beje, mokami, ir kainuoja tikrai nemažai (nuo Reno iki Vokietijos sienos atsiejo sumoj apie 60 eurų), užtat juose nedaug mašinų – visiška priešingybė Vokietijos autobahn’ams, kurie nekainuoja nieko, užtat mašinų – gyvas velnias.
Vaida su Artūru labai ieškojo lauktuvių su Bretanės simbolika/atributika, bet nesėkmingai. Taigi, praktinis patarimas nr. 7 – Bretanėje suvenyrų parduodama nedaug ir mažai kur, bet yra kelios spec. suvenyrų parduotuvėlės pakelėse,, arba turistų informacijos centrai didesniuose miestuose, tad jei kažkurį pamatėt, apsipirkit iškart, kad nereikėtų po to gailėtis. Vokietijos siena kirtom kažkur apie pietus, gal kokia 2-3 valandą, ir iškart prasidėjo : krūvos mašinų, kelių remontai, kamščiai. Papuolėm į du kamščius, abiejuose praradom po gerą valandą laiko.
Į Čekiją įvažiavom jau sutemus, Prahą pasiekėm tik apie 11 vakaro. Ilgai klaidžiojom po gatves, nes viešbutis buvo toli nuo centro (užtat arti metro), o gausybės dėl remonto uždarytų kelių dėka iš GPS nauda buvo menka. Galų gale, šiek tiek prieš 12 nakties suradom viešbutį ir užėjom. Viešbutis siaubingas, purvinas, apšnerkštas, elementarus privatizuotas barakas, nuomojamas už pinigus (44 eurai nakčiai, 4vietis numeris, du kambariai po dvi vietas). Pirmoji ir iki šiol vienintelė vieta, kurioje http://www.booking.com mane nuvylė. Kita vertus, ne saito kaltė, kad į jį sudedamos gražios foto, kurios apgaudinėja žmones, nes realiai nieko panašaus jie negauna.
Ta proga norėčiau rekomenduot viešbučio “Prague garni” ir greta jo esančio panašios išvaizdos, kainos, ir turbūt kokybės “Fortuna luna” net nesvarstyt kaip galimo varianto, nebent jūs absoliučiai biudžetiniai. Šiaip ar taip, prisiregistravę greit išlūžom nepaisant betvarkės. 1400 km ir 14 val automobilyje visgi yra daugoka.. :)