Kad ir ką rašyčiau apie Paryžių viskas skamba banaliai ir egzaltuotai (neveltui kokius penkis kartus ištryniau savo įžangą). Pasakysiu tik tiek - tai yra miestas, kurį reikia aplankyti bent kartą gyvenime.
---
taigi - ką ten galima rasti? Na, pirmiausia žavią architektūrą - vaikštai bet kur Paryžiaus centre ir viskas gražu, kur tik pasuki, gali vaikščioti ir vaikščioti gėrėdamasis aplinka ir siurbdamas įspūdžius. Paryžiuje labai daug sodų ir parkų, manyčiau, patys įspūdingiausi yra yra Liuksemburgo sodai (kai aš buvau, ten prie Senato žydėjo daugybė tulpių). Paryžiečiai ten renkasi, sėdasi ant kėdžių ar gulasi į pievą ir deginasi, plepa, ką nors žaidžia ar tiesiog spokso romiu žvilgsniu į vieną tašką :) Žavi vieta - medžių alėjos, įvairiaspalvės gėlės, meno kūriniai (pvz, didelė bronzinė (?) galva, milijonai besižavinčių vėplų turistų (ir mes ten tokie buvom :P), žodžiu, visokios gyvybės pilna visur. Sakė, ten net aviliai laikomi, kad apdulkintų visas gėles - negaliu tvirtinti, pati nemačiau :) Netoliese yra Panteonas ir Sorbonos universitetas. Pastarasis gražus, bet, tiesą sakant, kažko ypatingesnio tikėjausi - visgi vos ne kiečiausias Europoje!
Man patiko protinga sistema - vaikai, dažnai ir žmonės iki 25-erių metų į daug muziejų įleidžiami nemokamai atba bent jau smarkiai pigiau. Ten šauniai vyksta pamokos - atsiveda koks mokytojas pradinujus į muziejų, susodina visus ir pasakoja apie paveikslus, dažnai gali pamatyti ką nors eskizuojančius at piešančius sutūpusius vaikus ir pan. Domėjimąsi kultūra tai tikrai paskatina :) Tai galioja. pvz, d'Orsey (impresionistų darbų) musiejui ar Luvrui. Daug šaunių meno muziejų yra nemokami visiems, pvz, Tokijo rūmai, kuriuose eksponuojami šiuolaikinio meno darbai.
d'Orsey muziejus tikrai vertas ypatingo dėmesio iš tų, kurie bent šį tą nutuokia apie dailės istoriją - Monė, Van Gogas, Dega, Manė ir daugybė kitų garsių meninkų darbų. Galima rasti netgi Tulūz-Lotreko pora didžiulių paveikslų. Šauni vieta, kur galima praleisti kad ir visą savaitę :D Man šis muziejus daug labiau patiko už Luvrą. Kažkokia kvailystė - visi vėplos turistai spaudžiasi ir spraudžiasi prie trijų pagrindinių eksponatų - Mona Lizos, Nikės, Milo Veneros (aišku, ir aš juos pamačiau - aš irgi vėpla, kaip jau minėjau:P). Visgi, kai atlieki pareigą, galima pradėti ramiai vaikšnėti ir tiesiog mėgautis - galimybių daug asirų, Babilono, Bizantijos, grafikos, paveikslų salės... Siūlyčiau pamatyti Hamurabio kodeksą, dantiraščiu išraižytą ant obelisko - vertingas dalykas. Seniausias įstatymų rinkinys. Deja, prie jo rasi vos vieną kitą žmogų...
Dar įdomus dalykas - Pompidu centras. Tai - šiuolaikinio meno gerbėjams. Vien pats pastatas nuostabus konstruktyvizmo pavyzdys, be to, atsiveria nuostabi Paryžiaus panorama. Aišku, jei yra galimybė, verčiau keltis į Eifelio bokštą (pigu - 8 eurai suaugusiuems, 6.40 - vaikams). Nepamiršit visą gyvenimą, primygtinai siūlau tai daryti naktį, dirba iki dvyliktos nakties, eilės didelės, bet greitai juda :) Neišsigąskit.
Nepamirškit Monmartro - ten yra Kristaus širdies bažnyčia, o prieš ją laiptai, ten dažnai susirenka jaunimas (nesvarbu ar turistai, ar paržiečiai ir linksminasi: dainuoja, šoka ir panašiai, labai smagi vieta).
Ką čia dar pridurti? Daug turistų, daug juodaodžių stumdančių suvenyrus ir daug turistų akylai saugančių savo daiktus metro. Paryžietės žavios, tačiau, kaip kažkas pastebėjo - dauguma prasirūkusių. Netvirtinu, nežinau :)
Ai, ir prancūzai beveik neturi noro ar žinių kalbėti kaip nors kitaip nei prancūziškai, net dauguma užrašų tėra viena kalba. Tai ypač bjauru muziejuose, kai nemoki prancūziškai ir nesupranti, ką matai :D Be to, Prancūzijoje siūlau nepamiršti to, kad jei sėdi prie staliuko, o ne stovi prie baro, mokėsi daugiau, o jei dar pasirinksi staliuką lauke - tai tikrai brangiai viskas atsieis :P Vienas keliauninkas davė tokią mintį - eiti į tas kavines, kur renkasi darbo liaudis su savo kombinezonais, bent jau bus aišku, kad kainos normalios, o nėra skirtos kvailiems turistams nugręžti :D