Buvo šlapia diena... / Vengrija / Šopronas
Taigi ką daro Erasmus studentas, kai randa atliekamo laiko (arba tiesiog tingi) ir atliekamų pinigų (arba apsisprendžia kitą savaitę tiesiog nevalgyti)? Ogi patraukia nežinomais keliais, nežinomų vietų atrasti :) O kai dar susirado draugų, savo transportą turinčių, tai išvis saldu darosi :)
Pasižiūrėjus pro langą, supranti, kad lyja ir šalta, o tavo "Ultra madingi" batai, nebuvo sukurti rėpliojimui po akmenis ar laukus, tad po mėnesio atsirado pade skylė... Pagalvoji apie tai pora sekundžių ir spjauni į tokias smulkmenas... Ką čia slogos visokios - ne tas gyvenime patirta ir išgyventa!
Kelionė prasideda - reikia nepamiršti maisto - kaip Austrijoj nepriprasi prie šokolado? Nusiperkame didžiulį šokoladą su riešutais, sūrio ir dar kažko (maišyti sūrį su šokoladu skanu!). Iškeliaujam. Sieną Austrija - Vengrija kertame popusvalandžio ir patraukiame Vengrijos keliais į Šoproną (iš ten keletas vengrų studentų kilę, tad savo Erasmus leidžia Eisenstadt - Sopron. KASDIEN!n Hmmm.... Na, aš tokio Erasmus neįsivaizdavau... Miestelis mielas, nelabai didelis, bet pamatai, kad KITAIP nei Austrijoj. Ne taip tvarkinga, ne taip "ramu", o ir kalba išmuša iš vėžių. Pradžioje pamanai, kad atsidūrei Italijoje ar panašiai (nors kalba priklauso Fino-ugrų šeimos grupei). Aišku, lyja vis smarkiau, o einant girdi kaip žliugsi tavo batai... Pėsčiųjų zona - pats geriausias dalykas kokį tik gali rasti kiekviename mieste - ten jaukiausia ir pamatysi gražiausius dalykus mieste...
Pasivaikščioję Šoprone, keliaujam į kitą miestelį, kurio pavadinimas ne lietuvio liežuviui, kažkas iš F raidės, žinau, kad yra Š, R ir kelios raidės su keistais ženklais viršuje... Vaikštome su savo nauju draugu Thomu iš Austrijos ir kalbam apie gyvenimo prasmę ir NEprasmę. Mano kojos vis garsiau skundžiasi gromuliuodamos žliugsėjimo garsus... Nusprendžiu su jomis susipykti ir nebesikalbėti... Be to, susirandame naują draugę - vengrišką kalytę su pritvinkusią pieno savo, matyt, kažkur užslėptiems šunyčiams... Švelnumo gyvūnėlis išsiilgęs. Na, bey kaip gerą žodį pasakysi, kaip paguosi, jei tik keletą frazių vengriškai temoki... Nuliūsta padarėlis ir toliau patraukia - "ką čia su tais užsieniečiais prasidėsi..."
Mūsų nuotykių dvasią ir keliautojo smalsumą palaužia, besiskundžaintis pilvas. Susirandame vietelę, kur galima ramiai pavalgyti... Nuvažiuojame ir ramiai įsitaisome automobilyje vynuogyno keliuke, iš kur matome žemiau plytinčią ne tokią prastą panoramą (net atsižvelgus į tai, kad lyja, rūkas ir šalta...). Maišau savo šokoladą ir sūrį... Į mane keistai žiūri,nusprendžiu, kad pavydi - pasiūlau pačiam paragauti - pažiūri dar keisčiau...
Nusprendžiame į Austriją grįžti pro kitą pusę, man tai kas - gerai, naujos vietos visada gerai... PAsiklystame. Dukart. Mano bendrakeleivis bando prisiminti savo vengrų kalbos žinias (čia vengriški keiksmažodžiai jau nebepadės...), kur keliauti (pasirodo, žmonės tik vengriškai kalbėti temoka...). Kažkaip-spėdami-paklaidžioję surandame kelią į namus.
Visgi prieš tai suvokiame skaudžią realybę - automobilis visas aplipęs purvu, suprantame, kad su šepečiu ir muilu neapsieisi - reikia mašinų plovyklos... Na, ko gi nepasinaudoti tokia proga - atsisakau išlipti iš automobilio ir pridarau daugybę nuotraukų "iš vidaus" ir iš vidaus.
Nusprendžiame, kad "buvo gera diena"
Visų Bonzur.lt kelionių prenumerata.