Osvencimas / Lenkija /
Su kursioke nukeliavusios į Krokuvą, nusprendėme aplankyti mano išsvajotąjį Osvencimą. Jis pakankamai netoli, tad, važiuodami nuo Krokuvos autobusų stoties iki jo, sumokėsite nepadoriai pigiai.
Įeinant į mirties stovyklą, pasveikina užrašas "Darbas padaro mus laisvus". Abi ironiškai šyptelėjame.
Osvencimas panašus į maža miestelį - taisyklingai išdėstyti keliai tarp numeriais sužymėtų kalinių barakų. Ekspozicija išdėliota būtent juose. Ji labai įvairi: gali pamatyti visą koridorių nukabinėtą kalinių, su dryžuota uniforma, nuotraukomis (mes vis skaitėme pavardes ir ieškojome lietuvių, tačiau pasisekė nerasti - daugiausia buvo žydų, lenkų ir rusų pavardžių), pažiūrėti kokios buvo kalinių gyvenimo sąlygos, nuotraukų iš stovyklos gyvenimo (kaip atveža kalinių "siuntas", kaip visi stovi tvarkingai išsirikiavę arba net kaip žudomos išrengtos moterys (šita foto daryta slapta)).
Labiausiai kvapą gniaužė deginimo kameros, salės, kuriose eksponuojami kalnai iš kalėjusių paimtų batų, akinių rėmelių ar PLAUKŲ, kurie buvo rasti, kai sąjungininkai puolė stovyklą (na, ko naciai nespėjo sunaikinti iki jiems atvykstant). Pasirodo iš plaukų buvo daromas kažkoks audinys, iš kurio pardavimo pelnydavosi. Nueini į salę, o ten už stiklo matai nuo grindų iki lubų priversta nukirptų plaukų kasų. Per daug metų apdulkėję. Nepakraupti sunku. Iš tos gaugybės sukauptų daiktų bent jau gali bandyti įsivaizduoti, kokiais mastais kalinių Osvencime kalėta. Ir kokių žiaurumų patirta... Išėjom "apšalusios", kelionėje atgal į Krokuvą mažai tekalbėjome.
Visų Bonzur.lt kelionių prenumerata.