Prisikėlęs Pompėjos miestas / Italija /
Vaikščiojimas po vaiduoklių miestą sukelia dvejopus jausmus: viena vertus, džiaugiesi klaidžiodamas praeityje, kita vertus, atrodo, junti ant odos svilinančią lavą ar uodi pelenų debesis. Vis dėlto - tai įspūdingiausias dalykas kelionėje. Truputėlį neramu, kai žvelgi į netoliese stūksantį šitiek bėdos pridariusį ugnikalnį. Nors vaizdas įspūdingas, nieko neprikiši.
Apeiname visą miestą. Gelsvai pilka. Gidė nuveda net į viešnamį, ant sienų dar galima įžiūrėti kūniškos meilės tapytų vaizdų :) Atrodo, šitą pastatą įsimena ir labiausiai išsiblaškę grupės nariai.
Kitas dalykas kas stringa į akis - daugybė didelių besivalkiojančių šunų. Vis dėlto nei jie bijo turistų, nei turistai šių. Be to, matosi, kad gerai įmitę - keliautojai juk pasidalina tuo, ką turi. Guli koks nors šunelis prie įėjimo į kokį namą ir nejučia pajunti praeities dvelktelėjimą - juk ir anuomet, kai miestas, gyvavo šunys sargavo ir savo šeimininkus saugojo. Taigi tokiam mieste, kaip ir pridera, puola minties apie būties trapumą ir gyvenimo prasmę :)
Visų Bonzur.lt kelionių prenumerata.
-
2009-02-09 11:46 | dovis
kul -
2009-02-09 13:29 | kipšiukas
tie žmogeliai sustingę atrodo kraupokai. -
2009-02-09 23:20 | ME
Tikrai nepasisekė Pompėjos gyventojams...