Kaprio sala / Italija /
Laivu plaukiame į Kaprio salą. Nesilaikant išstovėti sunku, o atsisėsti kaip ir nėra kur. Vėjas savivaliauja su plaukais ir drabužiais. Pagaliau pasimato migla pridengti kalno kontūrai, Beveik atvykome. Išlipame prieplaukoje ir keliamės į kalną, pro eskalatoriaus (? kažkokios kylančios būdelės, žodžiu) matosi laivelių prikimšta pakrantė, namelių stogai. Pakylame, išlipame. Einam prie Lenino paminklo (šitoj saloj sėdėdamas jis apie socializmo revoliuciją mąstė). Gatvelės siaurutės siaurutės, be galo vingiuotos. galų gale nueiname iki to paminklo, kažką pasakoja, bet niekam tai nerūpi. Visi supuolę pažiūrėti nuostabaus vaizdą: žvelgi žemyn nuo uolingo skardžio į žydrą žydrą vandenį, matai daug baltų jachtų, tolumoje dtūksančias plikas pilkas uolas. Neįtikėtina, kad tokie vaizdai egzistuoja realybėje. Po kurio laiko ir mes patys plaukiame laiveliu aplink sala. Pradedu skirti žydro žydro vandens atspalvius :) Aukštos įvairiais ornamentais išmargintos uolos užburia. matome paplūdimius, spalvingus barus ir skėčius pakrantėje. Plaukiame pro tarpą trap dviejų uolų - poros turi pasibučiuoti, tada visą gyvenimą bus kartu. Pasibučiuojam su vaikinu, beje, neveiksmingas prietaras :)
Paplaukiojus laivu reikia pavalgyti. Susirandame kavinukę beveik visai prie vandens. Už itališką romėniško tipo picą ir Capuccino sumoku per 40 lt. Juk vaizdas negali būti nemokamas. Capuccino nuostabus, pica siaubinga. Yra dviejų tipų picos paprastos ir romėniškos. Pastarosios yra šlykščiai storu padu ir visiškai neskanio palyginus su paprastos itališkos "margaritos" gabaliuku. Aišku, jis ne toks kaip Lt: ant plonučio pado uždedama pomidorų tyrė. Velniškai skanus ir lengvas maistas.
Pro kavinės balkonėlį stebiu besimaudančias itales. Vaizdas kraupokas, jei matai kokią gražesnę - turistė (o tiek apie ugningų italių grožį prisiklausyta).
Einam maudytis ir mes. Paplūdimys iš akmenukų, juo judėti greitai neįmanoma, bet verta, kad patektum į šiltą druskingą vandenį. Dieviška. Pasimaudžius pietų jūroj, šiaurės jūros tampa nebeptrauklios nei savo žalsva spalva, nei šaltumu. Prasiniurkau ten kelias valandas: plaukai pilni druskų, tad panašūs į stagarus, o oda dengiasi snaiginiu druskos sluoksneliu.
Visų Bonzur.lt kelionių prenumerata.