Havana - neišvengiamai puikus miestas tiems, kas mėgsta egzotiką, šurmulį, vietinių dėmesį. Čia prieš keliasdešimt metų paplitusi kolonijinio stiliaus architektūra šiandien jau baigia nunykti neprižiūrima, tačiau turintiems bent kiek lakesnę vaizduotę akivaizdu, kad viską renovavus tai būtų vienas gražiausių pasaulio miestų! Nuostabūs namai su raižyto medžio ar išraityto metalo durimis, arkos, kolonos, ryškios spalvos - visa tai kadaise turėjo atrodyti įspūdingai. Iš tikrųjų keista, kad tuose namuose gyvenanatys neapsiima bent kiek apsitvarkyti - viskas atsilupę, surūdiję, supuvę.. Siauresnėse gatvelėse toliau nuo centro kiekvienam tamsesniame užkampyje atsiduoda šlapimu ar dar kuom nors baisesniu, tačiau nuo tvaiko gelbsti karkartėmis atklystantis vandenyno vėjelis.
Miestas išsidėstęs šalies-salos šiaurinėje pakrantėje, ko gero saugiausia ir pagrindinė jo gatvė vinguriuoja palei vandenyną. Joje visada daug turistų, kuriuos akylai prižiūri vietos policija. Priežiūra pasireiškia aktyviu neleidimu vietiniams bendrauti su mumis. Nemalonu buvo kai vieną vakarą prie mus užkalbinusio kubiečio tuoj pat iš kažkur prisistatė policininkas su vilkšuniu ir paprašė jo paso (turistų policija nekabina). Vėliau tas pats vietinis aiškino, kad Havanoje gyventi reikia turėti leidimą, kuris kubiečiui iš kitos vietovės išduodamas labai sunkiai - valdžia nenori migracijos į/iš Havanos. Ko gero dėl to, kad čia visada daug turistų, kurių neužčiaupsi, vien jų buvimas ir išvaizda kubiečius informuoja, kad yra kitas pasaulis, kuriame visi gali laisvai už uždirbtus pinigus nusipirkti bet ką, kur gali laisvai reikšti mintis ir nebijoti patekti už grotų.
Ant kiekvieno kampo matyti socialistinė retorika "Tegyvuoja Fidelis", taip pat šviežesniais dažais prirašyta "ir Raulis"; "išlieka tik tie, kurie kovoja", "tėvynė arba mirtis", "draugas CheGuevara" ir pan. Darbo socialistine liaudie, vienykis, ar kaip ten :) Iš tikro tai buvo puiki proga suvokti, koks brangus dalykas yra laisvė, kai smegenys pudruojamos bent jau ne taip akivaizdžiai ir balsuoti gali už ką tik tą minutę norisi.
Apsigyvenome gana padoriame viešbutyje kiek tolokai nuo senamiesčio, viešbučių rajonėlyje. Viešbučio pusryčiai nekokie (ale europietiški) - skrebučiai, kiaušinienė, dešrelės, kelių rūšių bandeles, daug ir įvairių vaisių.
Vaisiai - atskira istorija. Viešbutyje jie neskanūs, dažnai net prarūgę, tačiau nuėję į vietinį turgų už 0,25 CUC nusipirksite mangą arba ananasą, bananų kekė kainuoja irgi panašiai. Mangai čia dieviško skonio - sultingi, minkšti, prisirpę (nebegaliu žiūrėti į maximos "mangus"). Ananasai taip pat tokie, kokių LT nerasit. Bananai dvigubai mažesni už mūsų įprastinius, saldesni, nors iš esmės skonis tas pats.
Pagrindinė transporto priemonė mieste turistams - taxi. Kelionės kaina priklauso ne tik nuo atstumo, bet ir nuo mašinos rūšies (gali rinktis naują automobilį, 50-tųjų Chevrolet, Žigulius, motorinę atvirą ričką ir t.t.).
Havanoje pilna senų amerikietiškų ir rusiškų mašinų, kai kurios jų labai geros būklės. Po revoliucijos didžioji dauguma kubiečių neturi galimybių įsigyti naujos mašinos. Pastarosios suteikiamos tik dirbantiems valdžioje ir "patikimiems" piliečiams. Mašinų numeriai skirtingų spalvų priklausomai nuo socialinio statuso: geltoni skirti vietiniams, vyriausybės atstovai važinėja mėlynais, kariniam transportui priklauso žali, tarptautinėms organizacijoms ir diplomatams orandžiniai, o automobilių, skirtų nuomai turistams numeriai rudi, paženklinti raidele T. Beveik naujo automobilio nuoma parai - apie 70 CUC (pesos convertibles, 1 CUC = 1,25 $), benzino litras kainuoja apie 0,8 CUC, taigi populiariausias kelionių po salą būdas - susimetus nuomotis automobilį.
Vaikščiodami po miestą aptikome cukraus, turizmo ministerijas - tai du pagrindiniai šalies pajamų šaltiniai. Turizmas akivaizdu, o iš cukranendrių išgaunamas cukrus, gaminamas romas. Romas kainuoja beveik tiek pat kiek geriamas vanduo. Vakare su kompanija galima nusipirkti butelį romo, kolos ir keliauti į senamiestį pakrante, pasitūsinti parkelyje ant suoliuko su cigaru rankoje :) Šiaip pakankamai saugu, tik į visiškus užkampius lįsti nerekomenduojma. Vienai merginai vidury dienos vietinis centre nuo kaklo nulupo fotiką ir pabėgo..
Dar vienas labai nemalonus kai kurių kubiečių bruožas - uždarbiavimas iš turistų kiek šlykštokais būdais. Pasinaudodami turistų patiklumu ir kalbos neišmanymu, vietiniai už bet kokią pagalbą nutaisę kiaulės akis nesidrovi paprašyti CUC'o, o susiderėjus vieną kainą niekad negali būti tikras, kad vėliau lyg niekur nieko nepaprašys kelis kartus daugiau. Šiaip į turistus žiūrima arba kaip į pasipelnymo šaltinį, arba kaip į piniguočių, atvažiavusį pasinaudoti sunkia šalies ekonomine padėtimi ir pigiai paatostogauti. Nemyli jie turistų, bent jau Havanoje.
Mokslas Kuboje nemokamas, moksleiviai nešioja uniformas. Havanos universitetas, įkurtas 1728 m., iki revoliucijos buvo labai stiprus, yapač gerai parengiami medikai. Kuba į Venesuelą eksportuoja medikus, o iš ten mainais gauna naftos :)
Beje, savo aplinkosauga jie perdaug nesirūpina, nes naftos perdirbimo gamyklos ne per toliausiai nuo Havanos centro leidžia tirštus juodus dūmus.
Į vykusį chorų konkursą atėjo vos keli vietiniai, daugiau susirinko turistų. Kubiečiai šiaip labai muzikalūs, atrodo į kurį bedurtum pirštu, tai arba dainuoja, arba šoka. SALSĄ šoka visi. Vos išgirdę ritmą jau kraipo užpakaliukus ir jauni ir seni, vyrai ir moterys. Atsipūtę, niekur neskuba, europiečio akimis - be kompleksų. Muzika labai specifinė, visur tas pats ritmas, bet "veža", nes sėdynė juda savaime net ir didžiausiam malkai :)
Havanos suvenyrų turguje vaikščiojom apsikabinę savo daiktus, nes iš visų pusių šūkauja, kalbina, kiša savo prekes, siauruose praėjimuose geriausiai užuodi Kubos kvapą tarp iš medžio, molio, sėklų, kriauklelių ir kitų natūralių medžiagų pagamintų suvenyrų, kičinių paveikslų, nelegalių cigarų.
Naktinis gyvenimas irgi verda - mieste nemažai naktinių klubų, kur gali pasišokti, išgerti kokteiliuką, galbūt apturėti vienos nakties nuotykį :) Šiaip vaikinai Kuboje gerų kūno formų, akivaizdžiai neužsisėdi prie kompiuterio ar teliko, nes paprasčiausiai jų neturi, kaimuose reguliariai atjungiama elektra. Daug fizinio darbo ir grynas oras daro savo. Vietiniams vyrams labai patinka šviesiaodės geltonkasės :) Moterys labai mėgsta puoštis, vyrauja ryškios spalvos, turtingesnės vaikšto apsikabinėjusios auksu.
Kažkada Havanoje buvo gražu. Belieka tikėtis, kad kada nors bus dar gražiau nei buvę..