Kelionė į gimstančio krioklio šalį / Italija / Bergamas
Jau daug metų,pamišusi nuo Italijos grožio,didingos istorinės praeities,įspūdingų paminklų,begalinės daugybės šventųjų, nepaprastos gamtos,žmonių būties nepakartojamo lengvumo,keliauju ir keliauju, kasmet atrasdama vis naujas vietas,nematytas grožybes ir neįprastus reginius.Kai neturiu pinigų,susikraunu kuprinę ir išeinu į kelią su tuo ką turiu.
Ir tokios kelionės būna pačios nepaprasčiausios.Vienos tokios kelionės metu ir atradau tą fenomeną:užgtimstantį krioklį. Per daugybę keliavimo metų, susiradau daug draugų ir turiu nakvynę ir duonos /tiksliau makaronų lėkštę/,ir pasakojimų .
Taip išgirdau pasakojimą apie Bergamo apylinkių krioklį.Kasmet besibaigiant birželiui,jis atsiranda Alpėse,kurios stūgso čia pat prie miesto,sukant dar labiau į šiaurę pro Dalminę,link Ponte San.Pietro išeisite į Valbondionės slėnį,čia teka Ada kurią amžinai papildo vandeniu Alpėse tirpstantis sniegas.Nejučia pamatai,kad tave jau iš visų pusių supa kalnai,vieni už kitus aukštesni ir gražesni,karštis čia,tarp kalnų jau ne toks kankinantis ir oras jau darosi grynas,toks tyras,kad,rodos pajunti jo skonį,akys kyla viršun,kur pro kalnų viršūnes akinamai spindi Italijos saulė,Viena po kitos tave lenkia mašinos ir jos visos važiuoja ton pačion pusėn kaip ir tu.
Nereikia klaidžioti ,tiesiog keliauk kol pamatysi daugybę mašinų, palapinių ir žmonių,jau kelios dienos laukiančių to nepaprasto reginio,dėl kurio ir tu čia esi.
Įsitaisyk patogiai ant savo miegmaišio ar kuprinės ir žiūrėk ten kurlink žiuri visi čia susirinkę,Žmonių daug, tačiau palyginus ramu,visi laiko pasiruošę foto aparatus,filmavimo kameras...Visi laukia.
Ore pasigirsta lyg tolimo vejo šniokštimas kuris vis stiprėja.Visi sustingsta įsmeigę akis į kalno viršūnę.Garsas vis stiprėja ir staiga didžiulis vandens srautas pasipila nuo kalno viršūnės, pakeliui šluodamas žydinčius krūmus ir žolę, pakeliui srautas skyla į dvi dalis ir pamažu rimdamas nuteka į Adą.
Neilgai jis gyvuos. Kartais dieną,kartaius dvi,ir vėl pradings iki kitos vasaros.Legenda byloja, kad kadais kalno viršūnėje stūgsojo pilis,kurios valdovas nusižiūrėjo gražią valstietę mergaitę iš slėnio ir įsakė ją jam atvesti.
Tarnai įvykdė pono įsakymą,tačiau mergaitė nepanoro tekėti už didiko,tada jis įsakė mergaitę uždaryti bokšte.Uždarytoji taip verkė,kad priverkė pilies kiemą ir paskutinė ašara nušlavė nuo kalno pilį kartu su visais gyventojais,ir ašarų srautas nuplovė viską kas buvo ant kalno ir viskas dingo,nuo tada kasmet tuo pat metu atsiranda krioklys kuris nušluoja viską pakeliui ir vėl pradingsta.
Tai toks pasakojimas apie Valbondionės krioklį.O kitąkart nuvesiu Jus į Sotto il Montę,paskui prie ežero D'Iseo.į Caravagio ir Clusonę,į Loverę ir Schilpario,ir dar ir dar,o pabaigai apžiūrėsim Bergamą - Lombardijos perlą.
Visų Bonzur.lt kelionių prenumerata.
-
2008-05-10 01:05 | Justina
Fantastika!!!!!Ir legenda kokia grazi!!! -
2008-05-10 10:28 | Darius
super :) -
2008-06-08 10:54 | ziju
Nerealu...