Savaitgalis / Malaizija / KL
SAVAITGALIS KL **Intro**
Rašyti apie didelį miestą, kuriame (kuriuo) gyvenote mažiau nei tris dienas yra gan keblu. Net jei visą laisvą laiką leisite šniukštinėdami ir bandydami panirti i jus supantį urbanistinį ošimą, greičiausiai būsite pamatę vos dešimtadalį turistams lankytinų ir tūkstantadalį tikrai įdomių vietų, prasilenkę su vos dešimtūkstantadaliu gyventojų ir tik šimtatūkstantadalį užkalbinę.
Atvykus i miestą, kuriame nesate buvęs ir nežinia ar kada dar gyvenime būsite, miestą, apie kurį esate prisiklausęs nuo pat vaikystės, kai jame apsilankęs sugrįžo tėvas su kupinu bagažu dovanu ir neišsenkamu pasak(-ojim-)ų, miestą, apie kuri gal ne karta prasys jūsų nupasakoti, yra gana sunku susitaikyti su mintimi, kad kiek jus besistengtumėte, net ir greta jo pažinimo pastovėti neteks. O jau susitaikius su šia mintimi, ne ką lengviau visgi prisiversti pabandyti pažinti nors dalį, nusispjovus į civilizacijos siūlomus malonumus, jeigu spėjote jų prieš tai taip išsiilgti, kaip koks aš.
Tad geriausia tokiu atveju, pamaniau, niekam save neversti, mėgautis gyvenimu ir jo suteiktomis galimybėmis, go with the flow ir pažinti tiek, kiek spėsiu.
Specialiai nerašiau kelias savaites karštomis įspūdžių pėdomis, norėdamas pažiūrėti- kas gi liks mano atmintyj apie Kvala Lumpūrą, visų tiesiog vadinamą “KL”. Liko mažai. Tad teks grįžti:).
**Pati atvyka**
Neabejoju, kad i KL galite atvykti savo “golfuku” ar atplaukti baidare, pasiklydęs tuoj už Juodosios Lakajos. But I have this wild guess, jog visgi dauguma mūsų atsirandančių šiame mieste atvykimo punktu pasirinks „KLIA“- KL International Airport. Žinot, dėl Vilniaus oro uosto raudonuoti tenka net Taline ir Rygoj, tad kitų miestų atveju tiesiog susitaikai- visai kita svorio kategorija ir krūtinės pripildymą savo vilnietišku honoru palieki apsilankymams Tbilisio, Banda Aceh’ės ar Olsztyno orlaiviu uostuose. Bet KLIA yra šis tas išsiskiriančio. Sakoma, kad Singapūras „perspjauna“ jį savo orchidėjų sodu, bet kaip iki šiol, tai vienintelė vieta, kurioje asmeniškai mačiau stiklo sienos apsuptą bent pusės aro džiunglių plotą su kriokliu, kaip centrinį interjero elementą.
Priešingai, nei esu pratęs tokiu atstumu nuo Lietuvos, pasą pamačiusi pareigūnė, vietoj to, kad pasimesti ir nubėgti aiškintis su vadovybe, jums šyptels ir pasakys- „ha, European Union now?, haha...“ ir štamptels jūsų dokumentą- vizų mums nereikia. Oro uoste, jei esate nepakankamai svarbiu, kad jus pasitiktų, vietines industrijos bus nedelsiant pasiūlyti keli keliones į miestą variantai. Bet prieš tai jums labai sveika išsikeisti/išsigryninti pinigus- vienintele valiuta, kuria be vargo galite atsiskaityti šioje rinkoje, yra vietiniai ringgit’ai. Jų kursas lietuvio protui ganėtinai paršyvas, bet galu gale išstenėjau maždaug tokią formulę- 4 litai- maždaug 5 ringgit’ai. Tokiu būdu kaina dauginam iš 4, dalinam iš 5 ir turim atitikmenį litais. Tad gerai kai kaina yra “15 ringgit’ų”- lyg ir viskas aišku. Bet kai paprašo susimokėti, pvz., 1878, turiu pripažinti, mano humanitarines akys ir šiknaraukčiukai pradeda dirgčioti. Whatever... Tad kaip ir minėjau, jei nuo oro uosto nesiruošiate tranzuoti mokama autostrada ar 60 km žingsniuoti pėsti, jums atsiveria kelios visai įkandamos galimybės pasiekti miestą. Pradžioje jus užkalbins oro uosto “limuzinu” vairuotojai. Jei skrendate už svetimus pinigus, tai bene patogiausias variantas- šimto litų atitikmuo jus pristatys į kiekvieną padoresnį KL viešbutį. Bet jei keliaujat už savuosius, kuriuos verčiau išleisit pirkiniams,- neapsigaukit, oro uosto ar viešbučių siūlomas “limuzinas”- tai ne ilgas-ilgas automobilis tamsintais langais, pertvara nuo vairuotojo, baru, jacuzzi, striptizo šokėjomis, boulingo takeliu ir veidrodiniu disko rutuliu, kaip kad esame pratę. “Limuzinas”, tai “limuzino klasės” lengvasis automobilis- tikėtina, kokių 15-18 metų senumo bazinės komplektacijos mersas ar kas panašaus su tradiciniu taksistiniu apsilupusiu dermantino salonu. Už 60 litu, po būtinai rekomenduojamo lengvo derėsio, gausit paprasta taksi. Bet greičiausias būdas nusigauti i miestą – greitariedis spartulis traukinys. Už mažiau nei 30 litų pristatysiantis jus i centrinę stotį vos per 28 minutes, palyginus su 60-80 minučių, kurias sugaišit važiuodamas automobiliu. Žinoma, stotis- ne jūsų viešbutis. Bet gan išvystytu ir pakankamai aiškiai informaciniuose stenduose aprašytu čia pat esančiu metro/greitojo tramvajaus tinklu, savo nakvynės vietos artume atsidursite už litą-penkis per vos kelias minutes.
Kas tiesa, tam reiktu žinoti viena nedidelę smulkmeną- kokiame viešbutyje jus gyvenat. O jeigu kaip paskutinis imbecilas, jūs užsirezervavot viešbutį internetu, sumokėjot pinigus kreditine kortele, gavot elektroniniu paštu savo viešbučio rezervacijos patvirtinimą ir numerį, bet nesugebėjote jo atsispausdinti, o tik įsirašėte e-mailą i usb laikmeną ir pakeliop spėjote pamiršti viešbučio, kuriame gyvensite, pavadinimą, o dėl „patogumo“ laptopo su savimi nesivežate, jūsų gali laukti kelios nejaukios akimirkos ieškant kompiuterio, kuriame galėtumėt atsidaryti failą.
Liapšiškumo pateisinimui tik galima praveblenti, jog tiesa pasakius, jeigu gyvenime keliaujat gan nemažai ir nakvojat ne stotyje, tenka patirti, kad viešbučių pavadinimuose naudojamų žodžių pasirinkimas – gan ribotas ir juose susimaišyti visai nesunku. Jei pavadinimas nesusideda iš tarptautinio brand’o ir miesto/valstybės junginio, kaip kad „Mariott Warsaw“, „Sheraton Brunei“, „Crown Plaza Vilnius“, „Hyatt Madrid“, „Radisson SAS Bangkok“, etc., tai jame labai galimai atsispindės tam tikras gan ribotas viešbutiškų pavadiniminių žodžių repertuaras- „Grand“, „Royal“, „Pan“, „Plaza“, „Continental“, „Park“, „Astoria“, „Central“, „Imperial“. Tai va viename iš pastarųjų ir laukė manęs kambarys, kupinas vonios, kondicionavimo, sat tv, mini-baro, chalato su šlepetėmis ir puikaus vaizdo iš 23 aukšto. Klausimas buvo- kuriam?
Cha, pagalvosite jūs, juk tai Pietryčiu Azija. Čia, matyt, mobilūs telefonai usb jungtį turi. O jau “centrinėje stotyje”, tai kompą gausit kak tol’ka, tak srazu – jei ne interneto kavinėj, tai bent kokiam info-ofise. Tai štai, pasirodo, interneto kavinės nėra, o info-ofisas “usb tikrinimo paslaugos” neteikia – matyt uždrausta dėl saugumo sumetimų. Spuoguotos gražuolės žvilgsnis ilgesingai užjaučiantis, o tonas draugiškas, tad nesijaučiat apipiltas šaltibarščiais, bet, kas tiesa, ir link tikslo neypatingai pasistūmėjęs. Prie visa to pripliusuokime, jog reikalas juda i vakarą, saulute leidžias, žmonės žiovauja, parduotuvės užsidarinėja- taip, žiu, ir nerimastis apimti gali. Bet paslaugumas info-ofiso tikrai nenulinis- gavau išaiškinimą, kad už trijų šimtų metrų yr gatvė, už jos – autobusų stotelė. Už stotelės – cybercafe. Už stotelės cafe neradau, tad teko rinkis – ieškoti einant i kairę ar dešinę. Žinoma, pasirinkau dešinę. Pasivaikščiojau 20 minučių, prie baikščių kompiuterizuotu parduotuvių darbuotojų besikabinėdamas. Maloni staigmena – angliškai, nors truputį, kalba beveik visi. Sugrįžau prie stotelės. Nuėjau i kairę ir už -iolikos metrų suradau internetą. Išvada – kartais reikia pasukti i kairę, kad surastum tiesą (kuri žiūrint jums į pasaulį šiuo kampu, vis tiek bus po dešine). Pasirodo, viešbutis („Pan Pacific KL“, beje, reikia dar nesumaišyti su prie oro uosto esančiu „Pan Pacific KLIA“) ne taip ir arti, kad norėtųsi žingsniuoti, tad už litą pasinaudojau metro. Viešbučio rajonas pasitiko mane geltonai-žaliai-raudonomis gatvių iliuminacijomis, tad nutariau pasitaikius progai padaryti “irdarčiamatau Lietuvą” nuotraukų ciklą. Beje, iliuminacijų įpaveiksluoti taip ir nepavyko- drėgmė. Linzę tiesiog apgarino, lyg pirty- matyt kokiu lašiniu ar spirituotu parafinu pratrint ją būtų verta šiam reikalui, tik kon aš žinau...
Registruojantis viešbutin sužinojau vienintelį neigiamą dalyką užsisakant kambarį internetu – sutaupydamas beveik 60 proc. kainos prarandate teisę į partnerinių oro bendrovių „mylias“, jeigu tokias kolekcionuojate. Kaip nors išgyvensiu,– šyptelėjau ūsan.
**Bendrai**
Jeigu per paskutinį pusmetį, o gal ir metus esate skyręs nors kelias valandas savo gyvenimo CNN žiūrėjimui, yra nemaža tikimybe, kad išgirdus „Malaysia“, jūsų sąmonei atmintis automatiškai pasufleruos pratesima „truly Asia“ – toks jau pasaulinės Malaizijos reklamos pagrindinis šūkis. Ši reklama globali ir aktyvi. Be to – gan agresyvi. Mat pagrindinis tikslas greičiausiai yra ne tie užsieniečiai, kurie staiga užsimanys atvykti i Malaiziją, o šiaip niekad nebūtų važiavę i šia pasaulio pusę, bet tie, kurie galvoja turistauti ar daryti verslą Pietryčiu Azijoje, bet dar nepasirinko valstybės. Kitaip sakant, bandoma nukąsti dalį kitų kaimyninių valstybių pyrago. Tad agresyvioji „truly Asia“ prasmė – atvažiuokit pas mus, čia tiek visko daug ir įvairaus, kad pamatysite visą (bent jau Pietryčių) Aziją ir jums nereikės važiuoti i kitas kaimynines valstybes.
Kai kurie Lietuvos politikai, ypač i politiką atėję iš verslo, laikosi nuomonės, kad PR specialistai gali išspręsti visus klausimus – tereikia tik skirti jiems pakankamai pinigų. Matydami šių politikų pasiekimus, jau ne partijų, o mokesčių mokėtojų pinigus PR konsultantams pradeda mokėti ir valstybės bei savivaldybės institucijos. Štai ar tik ne šią savaitę delfyje skaičiau, kad dabar jau prokurorai gerins savo įvaizdį panaudodami PR specialistus. Mano naivia galva geriausią viešosios institucijos įvaizdį sukuria jos efektyvus darbas ją išlaikantiems piliečiams, o ne PR specialistų pudra ant kai kurių valstybei dirbančiu žmonių gaunamų astronominių priedų prie didelių atlyginimų ir pragertų veidų prarūkytuose kabinetuose. Tad malonu matyti, jog nors Malaizijoje prie aktyvios tarptautinės informacinės kampanijos yra atliekami ir namų darbai – sukurta palanki pasiturinčių užsieniečių atvykimui ir pasilikimui teisinė bazė („Malaysia My Second Home“ programa), žmonės visuotinai skatinami mokytis anglų kalbos, vykdomos įvairios vietinės informacinės kampanijos skatinančios keisti tam tikrus žmonių papročius, alias „Mes malaiziečiai. Mes nešiukšliname.“ arba, pvz., stovėjimo eilėje reklama, etc.
Malaizija – bene labiausiai pasaulyje „išsivysčiusi“ musulmonų dominuojama valstybė, sukūrusi savo gerovę ne vien naudingųjų iškasenų pagalba. Jos gyventojų daugumą sudaro trys rases- indai, kinai ir „malajai“, kuri yra skaitlingiausia. „Malaju“ kilme nupasakočiau kaip kinų ir indų mišinį. Tačiau ši rasė sudaro daugumą gyventojų visoje Pietryčiu Azijoje, tame tarpe ir gerokai didesnėse valstybėse, tokiose kaip Indonezija, tad nesu įsitikinęs, kad ji visur ir visuotinai yra vadinama būtent taip. Pavyzdžiui, neįvardinčiau esminių rasinių skirtumų tarp „malajų“ ir „tajų“ Tailande. Oficiali kalba- Bahasa Malaysia, gan artima man kiek žinomos Bahasa Indonesia giminaitė, tad šlebezavodamas indonezietiškai gali iš esmes nelikti alkanas – pvz., vienintelis skirtumas, kurį pastebėjau skaičių pavadinimuose yra „aštuoni“ – indonezietiškai tai „delapan“, o malaizietiškai – „lapan“. Verčiantis iš koto disonansas, ne? Bet kaip ir minėjau, tikėtina alkanas neliksi ir šlebezavodamas angliškai – dauguma, bent KL aptarnavimo srityje dirbančiu personų, subendraus su jumis anglų kalba, o dažnai ir tokia, kokią vargu bau ar išgirsi iš Vilniaus padavejo ar pardavėjo.
Žinoma, galime ginčytis, kas laikoma dangoraižiu, bet šios istorijos labui pavadinkime taip aukštuminius pastatus, turinčius daugiau nei... dvidešimt? Dvidešimt penkis? Ai, po velniu, tebūnie trisdešimt aukštų. Tad važiuodamas iš oro uosto į miestą, pamaniau, kad KL architektai matyt užsibrėžė sau tikslą pastatyti daugiau dangoraižių viename mieste nei yra namu Gulbiuose, Rietave ir Zervynose kartu sudėjus. Šimtai jų stūkso iškilę virš miesto ir dar šimtai yra statomi. Yra gan klasikinių stiklo ir plieno dangoraižių strėle šaunančių į dangų, o yra ir kiek termitų kūrybą primenančių gyvenamųjų kompleksų, sudarytų iš keturių, šešių ar net aštuonių sujungtų daugiaaukščių, mieste stūksančių tokia va pilimi, kurioje, matyt, gyvena tiek pat žmonių, kiek nedidelėj saloje-valstybėje...
Beje, jei žmonės gyvenantys bet kur pasaulyje, žino ką nors apie KL, tai absoliuti dauguma iš jų žinos vieną (o gal ir vienintelį) faktą – ten stovi „broliai-dvyniai“,– „Petronas Twin Towers“, aukščiausi pasaulio pastatai per žmonijos istoriją nuo jos pradžios iki dvidešimto amžiaus pabaigos, stūksantys KL „aukso trikampyje“ – bene pagrindiniame verslo rajone. Nemaža dalimi bokštai išgarsėjo todėl, jog senasis škotiškasis James Bondas Sean Connery bene prieš dešimtmetį pavertė tik ką baigtus statyti „dvynius“ pagrindine filmo „Entrapment“ veiksmo vieta ir dekoracija. Visad galvojau, kad Lietuvai norint sulaukti pliūpsnio turistų tereikia už kelis varganus milijonus papirkti kokį top Holivudo prodiuserį. Turiu prisipažinti, šis turistinis kabliukas sugavo ir mane – geras vaizdas į „dvynius“ (ne per toli/ne per arti) bei puiki (šiuo atveju – japoniška) virtuve buvo pagrindiniu faktoriumi man išsirenkant viešbutį. (Beje, „Petronas“ – vietinė „Mažeikių nafta“. Tik jie dar turi savo naftos).
„Dvyniu“ pirmuosiuose šešiuose aukštuose yra mall‘as- „Suria KLCC“ („suria“ reiškia „saulė“ – gan dažnai malajų naudojamas pavadinimuose žodis, o KLCC- KL City Centre). Tai parduotuvių ir pramogų imperija, to be honest, bene didžiausia iš mano aplankytų gyvenime. Welcome guide, kurį radau viešbutyje, rekomendavo „Petronas Towers“ kaip pagrindinę šeimai tinkančią pramogą. Pasak gido, jaunoji karta „will enjoy shopping“, o tėvai „will admire architecture“. Užėjęs i vidų pradžiai patenkate lyg i Londono Oxford Street – jūs pasakykit man pasaulinio lygio rūbų ar aksesuarų dizainerį ir jei jo nėra ten, tai pasaulyje jis vertas bubliko skylės (sorry, joseph stakevičius). Tad nieko nuostabaus, kad jei jūsų vaikai „will enjoy shopping“ su jūsų kreditine, jums neliks nieko kito, kaip „admire architecture“, nes būsite sparčiai artėjantis link bankroto. Tiesa, kildamas ir leisdamasis liftais ir eskalatoriais keliausite link ne tokiu prabangių, bet pakankamai žinomų brand‘ų- „Mango“ (rūbų) ar „Zara“ gerbėjos nebus nuviltos. Pasinaudodamas tuo, kad visa technika Malaizijoje yra neapmokestinama, Suria KLCC nusipirkau nauja fotoaparatą, kuriuo galiu pleškinti iš automobilio, mat pastaru metu jame praleidžiu savo aktyvaus gyvenimo didumą.
Nuoseklesnis vizitas i Pietryčių Aziją, kaip ir i Kiniją, labai pakoreguoja europėno ir prekės santykio balanso sveikaprotiškumą. Man neteko būti tikruose Gariūnuose (kartą apsilankiau browzydamas aktualią automobilių rinką), bet Lietuvoje iki šiol nejaučiau baisios graužaties pasirinkdamas mokėti du ar tris šimtus litų už „firminius“ džinsus ar marškinius. Panašu, kad esu apgydytas šiuo klausimu gan ilgam – tos pačios prekės, I mean it – tos pačios, o ne su tomis pat etiketėmis, čia ne tokioje formalioje aplinkoje parduodamos už absoliučius grašius, ar, už tikrąją verte, jei jau būsim visai atviri. Mat dauguma produkcijos, kuri vėliau keliauja i Europa ir US yra gaminama butent čia. Ir nemaža jos dalis, vienais ar kitais būdais, „nusėda“ vietinėje rinkoje. „Petaling Street“, chinatown‘o pagrindinė arterija, tiesiog užgrūsta prekeivių. „Loise Voitton“, „Channel“ ir „Armani“ rankinukai parduodami viename kioske. „Nike“, „Adidas“ ir „Lacoste“ surasite besispecializuojančiam sporte. Ir patikėkit – jums kainos patiks. Be to, neverta įžeisti žmonių – derėkitės.
**“Jeigu“ Nuoplaišos**
Jeigu esate jaunasis arba senasis natūralistas ir keliaujate i šią pasaulio pusę pasigrožėti gamta, KL jūsų nenuvils. Per vieną dieną galite spėti aplankyti tris pačiame mieste greta vienas kito esančius parkus – orchidėjų, drugelių ir paukščių.
Jeigu esate vyru ieškančiu prostitučių, tai jums geriau keliauti į Tailandą. Bet KL jūs taip pat sulauksite nemažai pasiūlymu tiek iš moterų, tiek iš vyrų. Moterys, apsirengusios abejonėms menkai vietos paliekančiais rūbais, bus tiesmukos – nebūtinai kalbančios angliškai, jos stovės tarpduryje tarp purvinų laiptų vedančių į (spėčiau) purviną kambarį viršuje, gaudys jus akimis, griebs sau už tarpkojo, rodys i laiptus ir šypsosis. Vyrai, apsirengę taip, kaip visi kiti vietiniai vyrai, jus vilios daug subtiliau – visų pirma padoria anglų kalba užmegs pokalbį, pvz., „atsiprašau, kur pirkote šiuos batus?“. Po to pasiteiraus iš kur jūs ir ką čia veikaliojat. Ir tik tada, lyg tarp kitko, žnegtels ką nors tokio „so, would you like a blowjob?“.
Jeigu atvykstat lietaus sezono metu, yra šiokia tokia tikimybe, kad KL galite patekti į lietutį. Priešingai, nei prie pusiaujo esančioj Indonezijoj, KL tropinis lietus neperregima vandens siena pliaupia tiksliai tą pačią valandą kasdien. Ir dar čia žaibuoja.. Dažnai. Bent karta per 20-30 sekundžių. Visai greta. Garsiai. Atrodo, kad kiekvienas žaibas trenkia i kaimyno namą. Bet jei lietaus esate pagautas gatvėje ir kartu su pusšimčiu žmonių bandote prisiglausti blogiausios muzikos įrašų parduotuvėje šiame pusrutulyje, įkurtoje purvinoje pašiūrėje ir nuolat visu garsu kartojančioje jų pačių top-3, į antrą valandą gali susimąstyti ir apie galimybę sušokti žaibo pritraukimo šokį.
Jeigu apsistojote viešbutyje, kuriame yra sauna, tai a) jūs gyvenat nerealiam viešbutyje – paklauskit dar apie soliariumą ir cepelinus – mažu turės; b) nuėjęs į ją, dažniausiai sutiksite skandinavus. O jei kažkokiu stebuklu būsite vienoje saunoje dviese su vietiniu, tai tikėtina, kad jo klausiamas papasakosit iš kur esat, paaiškinsit kur yra tai, iš kur esat, ir sulauksit klausimo, kaip „so... you are not that hairy in Lithuania, aren‘t you?“.
Toks tad mano matytas ir atminimais pasiglemžtas KL. Lyg pasakojimą dėliočiau sėdėdamas su taure karšto vyno cinamono lazdele bežaisdamas – staiga prisimenu tą, po to kitą ir dar aną... Istorijos gija gan eklektiška, kaip ir įspūdžius palikusi kelione.
Vutis2005 m. gruodžio pradžia, NAD, Sumatra, Indonezija.
Visų Bonzur.lt kelionių prenumerata.
-
2008-03-06 18:30 | tomukas
Jau Malezija tapo Malaizija ;) -
2008-03-07 14:04 | militarius
bet vis dar ji "Afrikoje" :))) -
2008-03-07 16:41 | tomukas
nu va, jau Azijoje :) -
2008-03-08 16:51 | Vilma
Aš taip pat truputuką buvau Malaizijoje, Kuala Lampuro aerouoste. Ir mačiau kaip mūsų kaimynai šluoja parduotuves, užkrovė lėktuvo praėjimą iki viršaus, televizoriais ir kita technika.Tai buvo sovietmečiu. O lėktuvas dar leidosi avariniu būdu Pakistane, tai tikrai televizoriai nenukentėjo. -
2008-08-27 15:55 | keliautojas
Dieve, koks nukvakes vyrukas, nemokantis isreiksti savo minciu be kacapizmu!Ir kaip jis susikalba kelionese,gal kacapiskai? -
2008-08-27 22:49 | tomukas
@keliautojas - prašau nesisvaidyti įžeidinėjimais, čia ne delfis.
Jei jau taip mylit lietuvių kalbą, tai bent naudokit lietuviškas raides savo komentaruose. -
2009-08-10 13:12 | Agnė
Aš tai dar norėčiau komentaro apie lietingą sezoną? Ar tuo metu Malaizijoj tikrai nepakenčiama, ar tas lietus visai netrukdo apžiūrinėti šalį...? -
2009-08-12 15:08 | militarius
malaizija - tropiku salis. tai reiskia, kad lietu sezono metu krapnoja ir zaibuoja labai labai stipriai, bet jei nepasitaiko kazkokiu ypatingu netiketumu - beveik visada vienoda laiko tarpa ir mazdaug tuo pat paros metu.
taigi viskas priklauso nuo to, kaip ta sali lankyti - jei vazineti mopedu sunkiai praeinamais keliais tarp pasiklydusiu dziunglese turistu nelankomu Borneo kaimu, tai planuojant kelione lietaus faktoriu reiktu gerai apgalvoti. jei keliauti tik po turistines vietas ir naudotis turistams skirta infrastruktura, nemanau, kad kiltu kazkokiu ypatingu nepatogumu.