Iš Italijos sugrįžus.
Menas, istorija ir archeologija, tai tik maža dalis ką galima pamatyti Italijoje. Šiuolaikinis gyvenimas ir istorija čia persipina taip artimai. Nejučia pradedi manyti, kad esi šio nuostabaus krašto spektaklio stebėtojas. Architektūros paminklai užburia, o aplink sklindantys kvapai svaigina ir verčia širdį virpėti. Tai ką kažką mokyklos suole girdėjome apie Italijos grožį ir meną ir gyventojų papročius, užgriūna su neįtikėtina jėga ir įsuka į nepakartojamo skonio kvapų ir vaizdų jūrą. O melodinga kalba ir muzika visą šitą spektaklį paverčia magija, kurios kerams negali atsispirti nei vienas netgi netyčia pakliuvęs keleivis.
Roma - tai Italijos širdis, kuri kaip tik ką iškepta garuojanti pica, atsiveria nuo nuostabiosios Kapitolijaus kalvos - ji ir dabar yra svarbiausia Romos politinio bei visuomeninio gyvenimo centras.
Į Kapitolijaus kalvą pakylame Mikelandželo suprojektuotais laiptais. Skulptūros ir vaizdas kuris atsiveria nuo kalvos yra pritrenkiantis, jis kaip mozaika susideda iš įvairiausių statinių ir skulptūrų kurių grožis išsaugotas nuo seniausių laikų. Kalvos viršuje stovi nuostabaus grožio bažnyčia S.MARIA D“ARACOELI dar viduramžiais buvo elitinių piliečių tautinė šventovė. Išėjus iš bažnyčios ir pasigrožėjus plačiais laiptais bei romantinio stiliaus fasadu keliaujame į nuostabaus grožio Venecijos aikštę.
Kaip pamatai Romą ir Italiją, kai paskanauji pastos ir pamatai kokių ji formų, tik tada supranti, kad juos sukūrė menininkai . Menininkai kuriems neužteko akmens ir plytų, kad pastatytų savo rūmą, jiems liko miltai ir tešla ir jie išreiškė, save pastoje. Pasta- tai itališki makaronai, teko jų matyti visokių formų ir spalvų ir ragauti skonių jūrą.
Venecijos aikštė- su Venecijos rūmais, tai pirmasis renesansinio stiliaus pastatas. Tai ne tik rūmai tai reginys, tai grožio ir tobulumo simfonija. Toliau matosi jau šiuolaikiška ir taip artima istorijai Imperatoriškųjų forumų gatvė ir žymusis Trajano forumas.
Naujasis forumas, su dviem bibliotekom, aukšta garbės kolona, bazilika, šventykla, ant žirgo sėdinčio Trajano statula, triumfo arka ir daugybė įvairių statulų bei skulptūrų, tapo miesto puošmena. Čia būtų galima vardyti gausybę to meto išlikusių ir nuostabiai išlaikiusių laiko išbandymus paminklų ir statinių. Bet nepaminėti KOLIZIEJAUS tai nematyti Romos, tai unikumas, tai grožis, tai žmogaus proto šventė. Imperatoriaus Flavijus pradėto ir jo sūnaus Tito užbaigto, didžiausio romėnų amfiteatro griuvėsiai dar ir šiandien kelia susižavėjimą. Tai dabartinės Romos pasididžiavimas . Anglų vienuolis šventasis Bedas taip apdainavo Koliziejų:“ Kol stovės Koliziejus - stovės Roma, kol stovės Roma - stovės pasaulis“. Žiaurius žaidimus mena senasis Koliziejus gladiatorių kovos, kraujo ištroškę plėšrūs žvėrys, vandens jūrų mūšiai, kaitina vaizduotę. O senieji įrengimai liftai ir baseinai amfiteatrinė arena su uždangalais nuo saulės, tai ne pasaka. Gladiatorių kautynės baigėsi, krauju aptaškyta arena išdžiuvo, bet Koliziejus stovi ir ilgai stovės kaip paminklas čia žuvusiems.
Vilma Šternbergienė